Apie šviesą XIX amžiuje ir šiandien | tamsoje.lt

ŠviesaŠviesos prigimtį ir pažinimą aiškino ir plėtojo Dž.Maksvelas, M.Planko, A.Einšteinas ir kiti mokslininkai. Neapibrėžtas šviesos prigimties aiškinimas išliko iki XIX a. pradžios. Tada buvo atrastos šviesos  difrakcijos (šviesos užlinkimas už kliūties) ir interferencijos (apšviestumo padidėjimas ar sumažėjimas užsiklojant dviem pluoštams). Šie reiškiniai būdingi tik  banginiam pridėjimui.

Tokią teoriją ypač susitiprino Dž.Maksvelo teorija, XIX  a. antroje pusėje įrodžiusi, kad šviesa yra elektromagnetinės bangos.

Kai Hercas eksperimentiškai aptiko elektromagnetines bangas, neliko jokių abejonių, kad šviesa sklinda kaip banga.

Dabar mokslas vadovaujasi kvantine šviesos teorija, kuri jungia bangines ir korpuskulines šviesos savybes, nes vienuose reiškiniuose labiau išryškėja banginės, o kituose korpuskulinės šviesos ypatybės.

Elektromagnetinių bangų skalėje yra radijo bangos, infroraudonieji spinduliai, ultravioletiniai spinduliai, rentgeno spinduliai, gama spinduliai ir regimieji spinduliai.

Regimieji spinduliai užima mažą elektromagnetinių bangų skalės dalį. Regimojo diapazono tam tikro ilgio bangos sukelia atitinkamos spalvos pojūtį. Bangos ilgumas matuojamas nanometrais (nm). Vienas nm, tai – milijoninė milimetro dalis.

Toliau nurodyta, kokio ilgio bangos atitinka kiekvieną šviesos spalvos spektrą:

Spektro spalva – Bangos ilgis (nm)

Raudona – 760-620

Oranžinė – 620-590

Geltona – 590-560

Žalia – 560-500

Žydra – 500-480   13

Mėlyna – 480-450

Violetinė – 450-380

Spalvų spektras

Patogumo dėlei bangos dalijamos į tris grupes pagal kokybinį skirtumą:

-  ilgąsias, – nuo raudonos iki oranžinės, – 760-600 mm

-  viduriniąsias, – nuo oranžinės iki žydros, – 600 – 500 mm

-  trumpąsias,- nuo žydros iki violetinės, – 500- 380 mm

Kaip minėjome aukščiau, šviesa, tai – sudėtingas gamtos reiškinys. Skirtingų ilgių: šviesos bangos iššaukia skirtingus spalvos pojūčius.

Pagal R. Mizgirio medžiagas.

Palikti atsiliepimą