Grafinių dizainerių “šperos” | tamsoje.lt

SperosIr mes sugebėdavome iš jų nusirašyti?! - Būtent tokie žodžiai suskambėjo galvoje kai suradau savo seną kolegijos laikų ”šperą”.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Vakarinės studijos. Nusirašinėjome beveik visi. Tik keli studentai iš grupės pasiruošdavo patys. Tokie mes, grafiniai dizaineriai. Vyniojome tokius ”šedevrus”, kad dabar net prisiminti baisu. Kas į telefoną, kas į sąsiuvinį – būdų buvo tikrai daug. Tačiau pats populiariausias ”pagalbininkas” buvo mažas spausdintas lapelis susuktas į “pagaliuką” ar tiesiog sulankstytas.

Tokios miniatiūrinės “šperos” buvo spausdinamos ant lazerinio spausdintuvo pačiu mažiausiu šriftu. Tokiu mažu, kokiu tik “ištraukdavo” pats spausdintuvas. Tada lapas buvo karpomas į atskiras juosteles ir klijuojamas į vieną ilgą juostą. Paskutinis procesas – suvynioti (arba sulankstyti) ir paslėpti.

Už vieną tą visą pasiruošimą galima jau buvo rašyti 10 balų. Sugebėdavome sutalpinti į tuos lapelius tiek, kad net ”WinZIP”as (bylų archyvatorius) nesupakuotų taip. Tačiau atsitikdavo ir taip, kad iš baimės ar dėl blogos vietos auditorijoje (prieš pat dėstytoją) nusirašyti negalėjome. Tada jau likdavo tik “loterija” - pataikysi ar nepataikysi…

Šituo straipsniu tikrai nenoriu pasakyti, kad esame sukčiai ir nieko neišmokome. Nusirašinėjome tik per tokias paskaitas kaip ekonomika, teisė, dizaino istorija ir pan. Kam tos datos ir nereikalingi terminai? Gal tas ir naudinga, bet tikrai ne man. Mano įrankiai – tai grafiniai redaktoriai, popierius, dažai, pieštukai ir t.t.

O dabar – pati įdomiausia straipsnio dalis. Žemiau yra viena iš tų stebuklingų “šperų”. Šita tikriausiai “XXL” dydžio. Jos ilgis – 5 metrai ir 6 centimetrai, o plotis 8 centimetrai. Jeigu išvynioti visą – ji pasiekia abidvi kambario sienas…

Palikti atsiliepimą