Spalvų maišymas | tamsoje.lt

Spalvų maišymasApie spalvų maišymą

Žiūrėdami į šviesos spalvų spektrą matome septynias spalvas, nors tyrinėtojų nuomonė nebuvo vieninga. Spalvų mokslo teoretikai ir praktikai išskyrė nuo trijų iki šešių pagrindinių spalvų. Bet stebėdami gamtą matome daugybę įvairių spalvų atspalvių. Taigi, tyrinėjant įvairias spalvų maišymo sistemas, matome, kad visi atspalviai, daugiausia gaunami iš šešių pagrindinių spalvų: geltonos, raudonos, mėlynos, žalios, baltos ir juodos.

Spalvos yra dviejų būvių: šviesos spalvos ir dažų (pigmentų). Žmogus išmoko pasigaminti dažų pigmentus ir, juos maišydamas, gauti norimas spalvas. Įvairiais būdais galima maišyti ir šviesos spalvas.

„Spalvų maišymas – tai būdas gauti naują spalvą iš dviejų ar daugiau spalvų, maišant jas įvairomis proporcijomis“.

I. Niutonas, nukreipęs šviesos spindulius per  krištolinę prizmę, gavo spektro spalvas. Norėdamas įsitikinti, kad tai ne atsitiktinumas, jis perleido spektro spalvas per sukaupiamą lęšį, kitaip sakant, sumaišė spektro spalvas ir gavo baltą spalvą. O kai dailininkas sumaišys visų spektro spalvų pigmentus, gaus nešvarią juosvą spalvą. Kodėl taip yra, mokslinio paaiškinimo nebuvo. Tik žymus vokiečių mokslininkas Hermanas Helmholcas (1821-1894) savo trijų dalių moksliniame veikale „Fiziologinis optikos vadovas“ surinko, išaiškino ir susistemino visą informaciją apie spalvas, kaip fizikos ir optikos reiškinį.

Taigi, H. Helmholcas išaiškino, kad yra du skirtingi spalvų maišymo būdai – adityvusis ir subtraktyvusis (adityvus lot. adityvus –  sudėtinis, pridėtinis, gaunamas sudėties būdu, subtraktyvusis – skirtuminis). Jis teigė, kad, maišant tų pačių spalvų spindulius ir dažus, gaunamas ne tas pats rezultatas, nes ir vienu, ir kitu atveju tai skirtingi fizikiniai procesai.

Adityvusis  spalvų  maišymas

Terminas „maišymas“ nėra visai tikslus, nes adityvusis spalvų pasikeitimas, gaunamas spalvų sudėties sintezės būdu. Kitaip sakant, kai vienaip ar kitaip maišomi spalvoti šviesos srautai, kai smulkios spalvotos dėmės, būdamos viena šalia kitos, iš tam tikro atstumo susilieja į vieną spalvą ir kt. H. Helmholcas įrodė, kad balta spalva duoda ne tik spektro spalvų sumą, bet ir dvi spektro spalvos. Adityviajame maišyme pagrindinės  spalvos pagal akies regėjimo fiziologiją yra raudona, žalia ir tamsiai mėlyna. Jų papildomos spalvos – žydra, purpurinė ir geltona.

Maišydami žemiau išvardintas papildomų spalvų poras, kurių viena – šilta, o kita – šalta, gausime baltą spalvą.

Geltona – mėlyna; Oranžinė – žydra; Raudona – žalsvai žydra; Gelsvai žalia – violetinė; Purpurinė – žalia.

Pvz., maišome dviejų spalvų, mėlynos ir geltomos, pluoštus ir juos projektuojame ekrane į tą patį tašką. Gaunama balta šviesa. Kaip tai paaiškinti? Mokslininkai sako taip: kadangi mėlynas filtras praleidžia žalsvą ir mėlyną spektro dalį, o geltonas filtras – raudoną ir geltoną, vadinasi, praeina visos spektro spalvos.

O visas spalvas drauge akis suvokia kaip baltą šviesą. Kaip matome iš šio pavyzdžio, baltą šviesą gauname sudėjimo būdu. Šį spalvų maišymą vadiname adityviuoju – erdviniu spalvų maišymu.

Jeigu tokiu pat būdu maišysime artimas spektro spalvas, gausime kitokį rezultatą, t.y. tarpinio tono spalvą. Pvz.: raudona + geltona = oranžinė; raudona + žalia = geltona; žalia + violetinė = mėlyna ir t.t.

Kitas variantas: jeigu per atstumą žiūrėsime į raudonais ir mėlynais taškeliais ar brūkšneliais išmargintą gobeleną, tai matysime violetinę spalvą, nes anksčiau minėtos spalvos mūsų akyse susilieja į vieną spalvą. Tai vadinasi  adityviuoju, optiniu – erdviniu spalvų maišymu.

Šitą spalvų maišymą pastebime impresionistų (pointilistinės pakraipos) darbuose. Puantilizmas (pranc.le point – taškas). Adityvusis spalvų maišymas būna ir vienkartinis. Jei suksime spalvotą diską, spalvos akyse susilies į vieną spalvą. Mokslinėje literatūroje galima rasti ir daugiau šio spalvų maišymo variantų.

Subtraktyvusis  spalvų  maišymas

Skirtingai negu adityviniame maišyme, kur šviesos pluoštai, vienas kitą dengdami (sudėties būdu) „duoda“ naują spalvą, tai, pvz., geltonų ir mėlymų spalvų pigmentų mišinys sugeria dalį ant paviršiaus krentančios šviesos. Dalies šviesos srauto sugėrimą H. Helmholcas pavadino subtrakcija, o pigmentų maišymą – subtraktyviniu maišymu.

Subtraktyviuoju būdu tarpusavyje maišydami pagrindines spalvas: raudoną, mėlyną ir geltoną, gausime papildomas – žalią, oranžinę ir violetinę.

Mes žinome, kad daikto spalvą lemia patenkantys į akį atspindimi spinduliai. Neskaidrūs kūnai yra tokios spalvos, kokios spalvos spindulius atspindi. Pvz., raudonas obuolys toks  atrodo todėl, kad kitus spindulius sugeria, o atspindi raudonos spalvos.

Žalias stiklas praleidžia tik žalios spalvos spindulius, o kitus sugeria. Skaidraus kūno spalvą lemia pro jį praėjusios šviesos sudėtis. Šviesos bangos (elektromagnetinės) spalvos neturi. Šios bangos, būdamos atitinkamo dažnio, akyse sukelia vienokios ar kitokios spalvos pojūtį. Pigmentiniai dažai, kuriuos naudoja dailininkai, taip pat statybose ir buityje naudojami dažai tokiu pat principu atspindi ir sugeria šviesos spindulius. Taigi, atsispindinčioje šviesoje ir matysime tokia spalva nudažytą paviršių, kokią jis atspindi.

Subtraktyviuoju spalvų gavimu įvardijamas ir kitas būdas, kai panašiai, kaip ir adityviajame spalvų gavime, naudojame spalvotus šviesos filtrus. Jei paimsime anksčiau paminėtus geltonos ir mėlynos šviesos filtrus ir juos dėsime prieš šviesos šaltinį, gausime žalią spalvą (adityviuoju būdu sudedant šviesos spindulius gavome baltą spalvą). Jei tuo pačiu būdu panaudosime žalios ir raudonos spalvos filtrus, gausime juodą spalvą (adityviuoju būdu gautume geltoną). Tokiam spalvų gavimo rezultatui įtakos turi tam tikra filtrų ir pigmentų ypatybė – atrinkti atitinkamo diapozono bangas. Taigi, eidami per spalvotos šviesos filtrus, šviesos srautai ne sudedami, o išskaidomi.

Apibendrindami, kas pasakyta, teigiame, kad, kai chromatinės spalvos maišomos tarpusavyje, kai į jas pridedame baltų arba juodų spalvų, yra subtraktyvusis spalvų gavimas.

Spalvų trikampisSpalvų trikampis

Subtraktyvinio spalvų maišymo rezultatus galime pavaizduoti grafiškai spalvinio trikampio viršūnėse išdėstę raudoną, žalią ir mėlyną spalvas. Kurios nors kitos spalvos padėtis trikampyje nustatoma trimis spalvomis. Trikampio kraštuose išsidėstys tarpiniai spalviniai tonai, viduryje – baltas taškas. Jei trys spalvos, išsidėsčiusios trikampio viršūnėse, yra spektrinio sodrumo, tai trikampio kraštuose išsidėstys spalvos, kurių sodrumas žemesnis negu spektrinis, nes trikampio viršūnės – toliau nuo balto centro.

Maišydami kurį nors iš sodrių spalvinių tonų su visais bespalvės eilės tonais (achromatinės), galima gauti daug šito spalvinio tono naujų variantų. Tai pasiekiama taip vadinamo „vienatonio trikampio“. Vienoje iš jo viršūnių “A” yra pagrindinis spalvinis tonas, o priešingoje pusėje “BC” – išsidėsčiusi bespalvė eilė, pradedant balta spalva viršuje ir baigiant juoda. Maišant spalvas pagal liniją “AB”, duotas sodrus tonas tampa vis labiau šviesus, kol viršuje virsta baltu, vidurinėje dalyje paeiliui pereina pilko tono pakopas ir labiau sutamsintas pagal liniją “AC”, tonas tampa vis tamsesnis, kol virsta juodu.

Spalvų ratas

Nuo Antikos laikų buvo kuriamos įvairiausios spalvos atsiradimo ir jos suvokimo teorijos. Žmonės gėrėjosi nuostabiomis vaivorykštėmis. Matė, kad šviesa, perėjusi per stiklinius kūnus, „sužaidžia“ įvairiomis spalvomis. Buvo manoma, kad spalvos atsiranda dėl stiklo savybių. Izaokas Niutonas suabejojo baltos šviesos vientisumu ir, perleidęs šviesos spindulį per prizmę, gavo spektro spalvas.

Taigi, iki šių dienų  turime I. Niutono išrastą spalvinę juostą (spektrą). I. Niutonas tuo neapsiribojo: sulenkęs spektrą į apskritimą, gavo septynių spalvų ratą, kuris tapo pamatiniu vėliau  kurtiems spalviniams ratams. Spalvas, esančias priešingose rato pusėse,

jis pavadino papildomomis. Taip jos vadinasi ir dabar. Savo spalviniame rate J. V. Gėtė dėsto spalvas  kitaip, negu  I. Niutonas. Jo rate 3 poros spalvų: raudona, violetinė, mėlyna, žalia, geltona, oranžinė. Priešingose rato pusėse yra spalvos, kurios mūsų regėjime „iššaukia“ viena kitą. Jas, kaip ir I. Niutonas, V. Gėtė vadino papildomomis spalvomis.

Nors Niutonas ir Gėtė savo spalvinius ratus kūrė skirtingai, bet spalvinio rato buvimas, spektro spalvų išdėstymas spektine tvarka buvo pirmieji žingsniai į  tam tikrą spalvų sisteminimą.

Jokie pakaitalai negali atstoti spektro spalvų švarumo. Spektro šviesos spalvos – pačios švariausios ir gryniausios.

Nežiūrint to, spektro spalvas galima gauti ir dažant. Kadangi spektrinė juosta viename gale užsibaigia raudona, kitame – violetine spalva, ją sulenkus į ratą, tarp šių dviejų spalvų nėra nuoseklaus perėjimo.

Sumaišius raudoną ir violetinę, gaunama purpurinė spalva ir tai sudaro galimybę rate gauti nuoseklų perėjimą. Purpurinė spalva yra ne fizikinė, o tik fiziologinė spalva, kurios šviesos spektro juostoje nėra.

Taigi, dažais sukurtas ratas vadinamas – nuosekliai pereinančių spalvų uždaru ratu. Tokiame rate, maišydami dvi gretimas spalvas, galime gauti 12 ir 24 spalvų ratus. Kartais jis vadinamas subtraktyviniu spalvų ratu. Tokiame  rate svarbu išlaikyti nuoseklų spalvų perėjimą. Viena iš svarbiausių tokio rato sąlygų – papildomos spalvos turi būti viena priešais kitą. Kad būtų patogiau naudotis, spalvų ratas pasuktas taip, kad viršuje atsiduria  šviesiausia geltona – citrininė spalva, toliau į dešinę pagal laikrodžio rodyklę – geltona, oranžinė, raudona ir t.t.

Toks ratas patogus kaip mokymo priemonė, kad lengviau atsimintume papildomas spalvas, taip pat jų derinimui ar sisteminimui.

J. Itenas (1888-1967) sukūrė dvylikos spalvų ratą, kurio viduryje įbrėžtame trikampyje yra pagrindinės: raudona, geltona, mėlynos spalvos, taip pat oranžinė, violetinė, žalia, taip pat nurodomi papildomi tonai.

12 pagrindinių spalvų ratas Pagal R. Mizgirio medžiagas.

Atsiliepimai: 23

  1. Anonymous sako:

    Kaip gauti geltona spalvą iš Giotto jei turiu tik žalią,rožinę ir orandžinę?

  2. Eisvydas sako:

    Kokias spalvas reikia sumaisyti kad gautum violetine?

  3. andrius sako:

    koias spalvas sumaisiti kad gautusi raudona ?

  4. urtė sako:

    Balta➕geltona

  5. urtė sako:

    Kokia gausis. Geltona➕balta❓

  6. Agnė sako:

    Raudona+žalia=ruda

  7. Aleksandra sako:

    Kaip gauti violetinę spalvą jeigu mėlyna,raudona ir geltona yra pagrindinės spalvos? Man gaunasi ruda. Mokykloje mokytojas sakė, kad reikia truputį mėlynos įdėti į raudoną ir bus violetinė. Bet vistiek gaunasi ruda. Niekaip negaliu padaryti violetinę spalvą, netgi jeigu įdedu geltonos. (piešiu spalvų ratą) Ačiū už atsakymą iš anksto.

  8. Rolandas sako:

    Sveiki,automobilio posukio signalas šviečia raudonai,kaip sužaisti su spalvom,kad šviestu geltonai?
    Dekoju

  9. m sako:

    norint gauti kuno spalva reikia sumaisyti balta, ochra ir raudona

  10. Hooo,ho,ho,Merry Christmas! sako:

    Ka maisyti kad gautusi zalsva?

  11. Kaaa zinauuuuu sako:

    Kokias spalvas sumaisyti, kad gautusi grynai zydra?:D

  12. Andrius sako:

    Kreideles maišyti sudėtinga. Siūlau paeksperimentuoti ant kartono gabaliuko. Tiesiog papieškite su viena spalva ir ant viršaus su kita, o po to patrinkite abi spalvas su pirštu.

  13. Paulina! sako:

    Sveiki, norėčiau sužinoti kokias spalvas maišyti su kreidelėm, kad gautusi graži spalva, kurios nėra pirkti?:) Ačiū, už pagalba. Jei galima kuo skubiau atsakykit.;)

  14. Juste sako:

    Kaip gauti melyna spalva? (kad nereiketu violetines)?

  15. oksana sako:

    kaip gautiruda spalva

  16. admin sako:

    Tamsta, paimkit nebrangaus guašo, ir nedideliais kiekiais paeksperimentuokite… Iškarto suprasite viską. Kas yra prie ko :)

  17. as sako:

    ruda sumaisius su zydra kokia panasiai spalvike iseitu?aciu

  18. Andrius sako:

    Čia reikia žaisti su geltonu, rudu ir baltu guašu manau. Gal paeksperimentuoti ir su raudona spalva…

  19. Karolina sako:

    Sveiki, norėčiau paklausti, kokes spalvas reikia maišyti, kad gaučiau kūno spalvą.? Ačiū. :)

  20. Andrius sako:

    Egidijau, dažant automobilį – su spalvų palete dažų tikrai nemaišysi. Geriausias būdas – nuvažiuoti į kokį geresnį automobilinių dažų centrą ir iš katalogo išsirinkti spalvą. O jau ten profesionalai pagal dažų kodus atrinks reikalingas spalvas ir sumaišys jas. ;)

  21. Egidijus sako:

    Sveiki noriu nusidazyt automobili ir noriu isgaut violetine spalva bet kad ji nebutu tokia ryski violetine kaip patartumet maisyt dazus? dekoju uz pagalba

  22. Andrius sako:

    Pagrindinės spalvos subtraktyviajam maišymui (taip daroma maišant dažus) yra žalsvai mėlyna, geltona ir rausvai violetinė. Atitinkamai maišant pagrindines spalvas poromis, gaunasi antrinės: raudona, žalia ir mėlyna, o visos kartu sukurs juodą spalvą.

  23. GEPEE sako:

    kaip gauti juodA SPALVA SU KUO MAISYT JEI AS NETURIU JUODOS TIK PILKA??

Palikti atsiliepimą